- tūringas
- tūrìngas, -a adj. (1)
1. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ erdvus, talpus. | prk.: Mąstymas prasmingas ir tūringas Vd. Kaip žmogui gyvas maistas yra reikalingas, kad gyvent galėtų, taip atsigaunančiai tautai – turiningi ir tūringi raštai Vd.
tūrìngai adv. KŽ.2. užimantis daug vietos: Jei skrandis pripildytas mažai maistingo, bet tūringo maisto, tai žmogus gali jaustis sotus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.